Intervalai

05/06/2011 20:53

Intervalai

 

Šią pamoką pakalbėsiu apie intervalus.

 

Kas tai?

Intervalas – tai atstumas tarp dviejų natų. Jau pradinėse klasėse esate girdėję: prima, sekunda, tercija, kvarta ir pan (galbūt ir dainelę mokėjot :) ). Tai ir yra minėtieji intervalai.

Taigi, bet kokį atstumą tarp dviejų natų galime įvardinti.

 

Keletas terminų:

Intervalai skirstomi į melodinius ir harmoninius:

Melodiniai - intervalai sudaryti iš dviejų vienas po kito einančių garsų.

Harmoniniai - intervalai, kai abu garsai skamba vienu metu.

 

Photobucket

 

Paprastieji intervalai - intervalai sudaryti oktavos ribose.

            Prima (1), sekunda (2), tercija (3), kvarta (4),

            kvinta (5), seksta (6), septima (7), oktava (8)

Sudėtiniai intervalai - intervalai sudaryti už oktavos ribų, t.y. prie grynosios kvartos pridedant paprastą intervalą.

            Nona (9)                = oktava + sekunda

            Decima (10)           = oktava + tercija

            Undecima (11)       = oktava + kvarta

            Duodecima (12)     = oktava + kvinta

            Tercdecima (13)    = oktava + seksta

            Kvartdecima (14)   = oktava + septima

            Kvintdecima (15)   = oktava + oktava

 

Photobucket

 

 

 Intervalai gitaros grife

 

Photobucket

Viršuje parodyti intervalai tik vienoje pozicijoje (o jų yra ir daugiau). Todėl toliau atskirai kiekvienas intervalas ir visos galimos pozicijos gitaros grife.

 

 

Kaip jau supratote, intervalai būna minoriniai(mažieji), mažoriniai(didieji) ir grynieji.

 

Yra 4 taisyklės, kurias būtina įsiminti, kad lengviau suprastumėte intervalus:

  1. Jeigu mažorinį intervalą pažeminsime pustoniu, gausime minorinį. Pvz.: C ir E (mažorinė tercija), o C ir Eb (minorinė tercija).
  2. Jei minorinį intervalą paaukštinsime pustoniu, gausime mažorinį intervalą. Pvz.: C ir Eb (minorinė tercija), o C ir E (mažorinė tercija).
  3. Jeigu minorinį arba grynąjį intervalą pažeminsime pustoniu, gausime pažemintą intervalą. Pvz: C ir Eb (minorinė tercija), tada C ir Ebb (C ir D) yra pažeminta tercija. Pasakysite, kad tai didžioji sekunda. Taip, tačiau šįkart sistemiškai yra pažeminta tercija (tai tas pats)
  4. Jeigu mažorinį arba grynąjį intervalą pakelsime pustoniu, gausime paaukštintą intervalą. Pvz.: C ir F (grynoji kvarta), o C ir F# (paaukštinta kvarta arba "tritonis")

 

 

Pastaba: skaičiai po schemomis rodo stygų numerius, kur yra intervalai.

 

Primos intervalas, tai viena ir ta pati nata, todėl schemos nedėjau.

 _____________________________________________________________________________________________________________

PhotobucketPhotobucket

 _____________________________________________________________________________________________________________

PhotobucketPhotobucket

 _____________________________________________________________________________________________________________ 

 Photobucket

 _____________________________________________________________________________________________________________ 

 Photobucket

Pagal 3 ir 4 taisyklę suprantame, kad šį intervalą galime pavadinti tiek paaukštinta kvarta, tiek pažeminta kvinta. Siekiant kompromiso tarp šių pavadinimų, šis intervalas yra vadinamas tritoniu.

 _____________________________________________________________________________________________________________ 

 Photobucket

 _____________________________________________________________________________________________________________ 

PhotobucketPhotobucket

 _____________________________________________________________________________________________________________ 

PhotobucketPhotobucket

 _____________________________________________________________________________________________________________ 

Photobucket

 

Nuoroda aukščiau pateiktų schemų atsispausdinimui: intervalai(vienam_lape).doc

 

 Naudota literatūra teorinei daliai: Danutė Vaitkienė - Muzikos teorijos pagrindai. Konspektas. Alytus, 2002.

 

Straipsnį parašė Edvinas